Nekalbėk, tik rašyk man.
Žodžiai jau lengvesni.
Kol ištrinsi,
gali pažymėt mėlynai,
Ir perkelti kaip akrobatą bet kur.
Žodžiai tapo klusnūs
Ir mus išmokė:
Kad mirtis – nuo svetimos rankos
Ir su svetima patirtim –
daug lengvesnė.
Kad nuotolis nuo pažymėto
Žodžio iki „ištrinti“
Visai trumputis.
Kad laikina atmintis
Išsaugos jį tik tiek,
Kiek laiko tas žodis bus
Kartu su tavim.
Žodžiai jaučia:
Kol jie kelyje,
Ir mirtis keliauja kartu su jais.
Mes:
Nueiname kelią,
Vietoj ženklų paliekame eilėraščius
Ir svarstome:
Kas dar bėga įkandin,
Išskyrus laiką.
Savižudybė – ne išeitis,
Tai tik laimingos išeities iliuzija.
Tiltas it plaukas
Nutrūko.
მთარგმნელი:ბირუტე იონუშკაიტე
ნატო ინგოროყვა – © 2013. ყველა უფლება დაცულია.