უკან დაბრუნება

Baimė

Neklausk:

kur iškeliavo

iš mano eilėraščių būsimasis laikas.

Kodėl piešiu paukščius kaip aklieji,

juk jie niekada nematė jų skrendančių.

Nekalbėk:

kad šis liūdesys banalus,

kad reikia išmatuoti laiko gelmes,

tikrovę prisotint iliuzijų –

jog ir akmuo aptūlotas sušyla.

Pasakyk man:

kad aš vis tiek jausiu alkį,

(nors jo skonis nekinta).

Kad norint mylėti

reikia akis prisidengti ranka.

Kad antro šanso savižudybei nebus.

Atidėtas skausmas negyja

ir

ne visada ten plyšta, kur siaura.

მთარგმნელი:ბირუტე იონუშკაიტე

უკან დაბრუნება